2010 m. rugpjūčio 26 d., ketvirtadienis

Burgundija. Vynuogynai ir kiti skoniai bei kvapai





"La vie est très bizarre, vous avez remarqué ça?.. "* (Françoise )

Kol dar neatriedėjo naujas savaitgalis, kai jau mažiau įdomu rašyti apie praėjusį, skubu pasidalinti įspūdžiais iš praeitą savaitgalį įvykusios mūsų kelionės į Burgundiją. Prancūzijos regioną, kuris, ko gero, vienas iš svarbiausių Prancūzijoje kulinarine prasme (Citrina jį dažnai lygino su Italijos Toskana). Išgirdus žodį "Burgundija" tikriausiai daugeliui prieš akis iškyla burgundiškas vynas. Tačiau šis regionas garsėja ne tik puikiais prestižiniais vynais, bet jame dar gausu ir visokių kitokių kulinarinių gėrybių ir skanybių. Iš ten atkeliavo daugybė klasikinių prancūziškų patiekalų - sraigės, jautiena burgundiškai (pranc. bœuf bourguignon), vištiena vyno padaže (pranc. coq au vin), įžymusis aperityvo gėrimas kir, jau nekalbant apie gausybę sūrių su įžymiuoju époisses priešaky, Dižono garstyčias, Flavigny miesto anyžių ar kumpį su petražolėmis (pranc. jambon persillé). Jau prieš išvykstant į kelionę galva sukosi nuo gausybės to, ką norėtume paragauti ar pamatyti. Ten atvykus galva dar labiau apsisuko, na bet apie viską iš eilės ir po truputį.

Vynuogynai ir vynas. Burgundija - tikras vynų žinovų ir mėgėjų rojus. Vos tik įvažiavome į Côte-d'Or departamentą, pribloškė vynuogynų ir nuorodų į vynų rūsius bei degustacijas gausybė. Man jau tarp Liuksemburgo ir Vokietijos tekančios Mozelio upės vynuogynai ir šalia įsikūrę miestukai atrodė kaip didžiausia vyno paslapčių karalystė, tačiau Burgundija juos visiškai nukonkuravo. Nesibaigiantys Côte-de Nuit ir Côte-de-Beaune vyno kelių šlaitai, nukloti saulės atokaitoje žaliuojančiomis tvarkingomis vynuogių krūmų eilėmis, ir vos ne kas 5 metrus kyšančios nuorodos į kokios nors šeimos vyno rūsį ir jame rengiamas degustacijas. Gailėjomės, kad nesame dideli vyno žinovai, tad iki galo negalėjome įvertinti viso to mus supančio gėrio. Bet svaigome vien nuo visur tvyrančios "vyniškos" atmosferos.



Mums pasisekė, kad pavyko truputėlį susidraugauti su Morey-Sant-Denis miestuko svečių namų, kuriuose apsistojome, šeimininke Françoise (nes pažinęs vietinį žmogų į lankomą vietą pažvelgi visai kitomis akimis). Tame miestelyje gimusi ir užaugusi šeimininkė mus pasikvietė į savo vyno rūsį. Nediduką ir jaukų. Ten išgirdome šiek tiek pasakojimų apie jos vynuogynus. Labiausiai įstrigo kiek liūdnas jos pasakojimas apie tai, kad šiais laikais jau nebeliko visus suburiančių švenčių po vynuogių surinkimo, nebeliko tos užburiančios vynuogių skinimo magijos... kad dabar viskas komercializuota, reglamentuota, tačiau, pasak šeimininkės, kiekvieną rugsėjį ryte išgirdus pirmuosius vynuogių kekes kerpančių žirklių čiaukštelėjimus jai sudreba širdis.



Didelėse vyno degustacijose nesudalyvavome, tik mėgavomės vyninėse ir restoranuose siūlomu vynu bei spoksojome į vynotekų vitrinas. Na ir galiausiai padarėme išvadą, kad šios mažytės kelionės metu įmerkėme tik mažajį kojų pirštelį į didelį vyno pažinimo vandenyną, bet vanduo buvo pakankamai šiltas ir malonus, kad norėtume vėliau įbristi ir kiek giliau.

Šeštadieninis Bono miesto turgus. Penktadienio vakarą vaikštinėdami Bono (Beaune) mieste aptikome skelbimą, kad šeštadieniais netoli prieglaudos Hôtel-Dieu vyksta rytinis turgus, tad tik nubudę ir prancūziškai papusryčiavę Françoise suruoštų pusryčių ten ir nuskubėjome. 




Turgus gražus ir tvarkingas. Dalis jo vyksta uždaroje halėje, o dalis lauke. Galima sutikti ir vietos gyventojų, ir žioplinėjančių turistų, įsigyti visokiausių regiono produktų: sūrių, mėsos gaminių, prancūziškos duonos, meduolio (pranc. pain d'épices), daržovių, vaisių, įvairiausių rūšių medaus. Vaikštinėjome, žiūrinėjome, griaužėmės nepasiėmę kelioninio šaltkrepšio ir kalbėjome, kaip būtų gera tokį turgelį turėti šalia namų...

Super juodieji serbentai. Be vynuogynų Burgundijoje galima užtikti ir gan nemažai serbentynų. Iš juodųjų serbentų burgundiečiai gamina garsųjį likerį crème de cassis, o iš šio likerio ir populiarųjų aperityvo gėrimą kir - sauso balto vyno ir šio likerio kokteilį. 



Aplankėme įdomų Védrenne firmos įkurtą juodųjų serbentų muziejų "Cassissium", kuriame, rodos, išnagrinėta kiekviena šios puikios uogos gyvenimo detalė. Ten galima sužinoti visas serbentų auginimo paslaptis, jų savybes, panaudojimą visame pasaulyje. Radome net du lietuviškus iš juodųjų serbentų pagaminto alkoholio butelius, susipažinome su visu juodųjų serbentų likerio ir Marc de Bourgogne gaminimo procesu. Pastarasis gaminamas iš vynuogių odelių ir sėklyčių, likusių po vyno gaminimo. Buvom supažindinti ir pagirdyti superiniu "Supercassis" likeriu, kurio nesusilaikėme neįsigiję.

Kiti skanumynai. Kadangi nebuvome išsityrę, kur labiausiai norėtume pavalgyti, o šeimininkės Françoise siūlytas restoranas pasirodė kiek per prašmatnus, pasikliovėme savo nuojauta ir užsukome ten, kur pasirodė įdomu. Pasitaikė visko: pakliuvome į vieną vietą, kurios nesinori prisiminti, tačiau užtikome ir pora puikių restoranėlių, kuriuos verta paminėti. Vienas iš jų - Nuits-Sant-Georges miestelio mažoje centro gatvelėje įsikūręs "Caveau Saint Uguzon", kuriame ragavome puikių burgundiškų sūrių ir mėselių. 


Kitas - tobula burgundiškos jautienos gaminimo vieta, restoranas Bono miesto centre "Le Conti", kuriame mums užsisakius jautienos padavėja akcentavo, kad čia ne šiaip sau "bœuf bourguignon", bet "joue de bœuf bourguignon", t. y. jaučio pažandės mėsa, suprask, itin minkšta ir švelni. Patiekalas tikrai buvo super: itin minkštas, švelnus, tiesiog tobulas, tirpstantis burnoje.

Prisiragavę visokių skanybių ir prisižiūrėję nuostabių vaizdų, vėl norėtume grįžti į Burgundiją. Galbūt kada nors spalį, kai, pasak Françoise, vynuogynai pasipuošia rudeniškomis spalvomis...



* pranc. "Gyvenimas yra labai keistas, ar pastebėjote?.."

1 komentaras:

  1. Labai gardus Prancūziškas užkandis yra Burgundiškai ruoštos sraigės: su česnakais, petražolėmis, natūraliu sviestu. Galima paprastai užsisakyti internetu afrikinissamas lt Užsukite, pasidomėkite, užsisakykite!

    AtsakytiPanaikinti