Šeštadienis su 50 baravykų, arba Taglietelle ai porcini

O baravykai! Toks buvo mūsų šio šeštadienio priežodis. Nes, valio, baravykai grįžo į Liuksemburgą!

Grybavimą atsimenu iš vaikystės. Ankstyvą savaitgalio rytą užsikurdavome savo geltoną Moskvičių ir dardėdavome Lietuvos pietų link, kažkur į Dzūkiją, į gražų samanotą mišką. Tuomet pamenu jausmą, kad labai bijodavau pasiklysti, ir dar tą džiugesį širdy, kai rasdavau kokį grybą ir dumdavau link mamos ar tėčio paklausti, ar jis valgomas. Pamenu, kad vėliau pietaudavome (ar pusryčiaudavome?) mašinoje ir paskui tęsdavome savo paieškas. Vakare nusikalę grįžavome į namus ir tuomet prasidėdavo ilgas (ir man kaip vaikui kiek nuobodokas) grybų valymas. Paskui jų džiovinimas ir valgymas kartu su karštomis bulvėmis...

Grybavimo džiaugsmą iš naujo atradau prieš dvejus metus, jau Liuksemburge. Su Citrina grįždami iš obuoliavimo Steinselio soduose, užsukome į vieną miškelį, tarsi pasivaikščioti, o gal ir netyčia vieną kitą grybą rasti, ir netikėtai užtikome statų eglyną su tokia gausa baravykų, kiek dar gyvenime nebuvau mačiusi! Klykaudami iš džiaugsmo tarsi vaikai, tąkart surinkome bemaž 100! Didelių didelių, sveikutėlių ir gražių. Tuomet valgėme juos ilgai, marinavome, džiovinome, apdalinome draugus, vežėme į Lietuvą, žodžiu, išgyvenome tikrą baravykų euforiją.

Pernai baravykų neužtikome, mūsų statusis šlaitas buvo tuščias - gal negrybingi metai buvo, o gal grybingiausiu laiku buvome išvykę. Nagi, bet šiemet, vos išgirdę gandus, kad jau ima dygti baravykai, šį šeštadienį rūkome į savo statųjų šlaitą. Jis mums šįkart tepadovanojo du mažylius gražučius baravykėlius. Bet mums vistik tiek nepakako ir tęsėme paieškas kituose miškuose. Ir (o baravykai!) surinkome 50-tinę. Prasčiau nei prieš dvejus metus, bet pradiniam troškuliui (ar alkiui) numalšinti pakako. Grįžę puolėm gaminti makaronus su baravykais, arba Taglietelle ai porcini. Iš likusiųjų - dalį atidėjome rizotui ir kitiems patiekalams, dalį užšaldėme, o dalis kaip tik džiūsta orkaitėje. Bet širdis man sako, kad dar tai ne pabaiga, nes, man berašant šį įrašą, Citrina jau beveik aunasi batus ir tempia mane vėl į mišką :) Tad skubu jums rašyti taglietelle makaronų su baravykais receptą :)

2 grybautojams
Gaminimo trukmė: 25 min.

200 g ilgųjų makaronų, geriausiai taglietelle
8-10 nedidelių baravykų
nedidelė svogūno galvutė
česnako skiltelė
pusė stiklinės balto sauso vyno
šviežių petražolių ir baziliko
keletas aitriosios paprikos sėklų (nebūtinai)
druskos, pipirų
alyvuogių aliejaus kepimui
pora šaukštų tarkuoto parmigiano sūrio

1. Supjaustykite baravykus. (Citrina juos pjaustė stambiai: mažuosius išilgai per visą kepurėlę ir kotą, o didžiuosius - atskirai kepurę ir atskirai kotą.)
2. Makaronus išvirkite pagal ant pakelio nurodytas instrukcijas.
3. Keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų ir lengvai apkepkite smulkiai supjaustytą česnaką ir svogūną. Sudėkite supjaustytus baravykus ir pamaišydami kepkite. Įpilkite vyno, leiskite jam išgaruoti. Įberkite druskos, pipirų, keletą aitriosios paprikos sėklų (jei mėgstate aštriau), sudėkite supjaustytas petražoles ir baziliką. Išmaišykite. Pritrūkus skysčio įpilkite truputėlį vandens, kuriame virė (verda) makaronai.
4. Sudėkite išvirtus makaronus ir pabaigoje įmaišykite tarkuoto parmigiano sūrio.

 Skanaus ir grybingo lietaus ateinančią savaitę :)