Favignana. Spagečiai su tunų ikrais, arba Spaghetti alla bottarga di tonno

Favignanos miesto aikštė

Užsigulėjo šis įrašas visiškai... Atostogų prisiminimus po truputėlį užgula dulkės, bet dabar, kai už lango paspaudė pirmasis šaltukas, galima palengva tas dulkes nupūsti ir vėl panirti į šiltus atostogų saulės spindulius.

Atostogos buvo puikios. Buvo taip neįtikėtinai šilta, o paskui net karšta ir labai labai karšta. Net patys siciliečiai stebėjosi tokiais rugsėjo pabaigoj užėjusiais karščiais. Šįkart keliavom į Favignaną - nuostabią drugelio formos salą, vieną iš Egadų salyno salų, netoli vakarinių Sicilijos krantų. Garsią tuno produktais ir čia iki 2007 m. vykusia tradicine tunų žvejyba la mattanza. Bet apie tai kiek vėliau.

Visad sakiau, kad mes visiškai nemokam iš tiesų ilsėtis. Plušėdama darbuose ilgiuosi tokių absoliučiai katiniškų atostogų, kai niekur nereikia skubėti, galima ilgai miegoti, skaniai pavalgyti, paskui kaip driežiukams išsitiesti priešais saulutę ir tingiai skaityti knygą. Mes visuomet, nukeliavę į kokią naują vietą, turime būtinai aplėkti visas įmanomas mus sudominusias vietas. Nes viskas įdomu, viską norisi pamatyti, išbandyti. Ir grįžtame namo, na, emociškai pailsėję ir praturtėję, bet tų išsvajotų katiniškų atostogų taip ir nepatyrę.

Šįkart keliaudama į Favignaną eilinį kartą sau prižadėjau, kad niekur nelakstysim. Spėkit, ar pavyko? Pusiau. Rytai būdavo dažniausiai ramūs ir gan lėti. Bet užtat popietėmis dviračiais turėjom aplakstyti visą salą.

Štai tokios buvo mūsų atostogų dienos.

Pusryčiams nuo pirmos dienos pasirinkom vieną kavinukę Piazza Europa aikštėj ir likom jai ištikimi. Tradiciniai itališki pusryčiai: puodelis puikaus cappuccino ir rageliai cornetti su įvairiais įdarais (konditeriniu, pistacijų, migdolų, lazdynų riešutų kremais, džemu). Nesinorėjo nieko keisti. 



Pusryčiai

Vėliau paprastai sekdavo apsipirkimas duoninėje Panificio della Madonnina, kuri buvo rekomenduota mūsų šeimininkės. Visiškai neišvaizdi ir apšiurusi, bet ten kepami patys skaniausi arancini, pizzetas, calzoni, duona. Visa tai būsimiesiems pietums.

Panificio della Madonnina

Vėliau užsukdavom į uostą pas vietinius žvejus (pas juos geriau nukeliauti kuo anksčiau, nes ankstyvą rytą galima rasti daugiau žuvų pasirinkimo) ir pas gatvės daržovių pardavėją.

Favignanos uostas

Favignanos picerija

Tuomet dar kur nors pasisukinėję keliaudavom į namus ir greitai suruošdavom pietus, kurie atrodydavo maždaug taip:

Pietų užkandžiai

Tuomet laukdavo tikra palaima - išsvajotasis poguliukas pušų ir palmių paunksmėje. Su knyga rankoje. Pipirui snaudžiant gretimais. Net dabar širdis dainuoja, kai tai prisimenu... :)  

Siesta

Na, o vėliau laukdavo intesyvesnės popietės, kurios atrodydavo maždaug taip.

Sužvejoti jūrų ežiukai

Florio rūmų sodelis

Favignanos salos pakrantė

Prie Cala Rotonda

Cala Rotonda

Cala Rossa

Cala Rossa

Vienas iš maloniausių patyrimų Favignanos saloj buvo ekskursija po tonnarą. Nerandu kaip trumpai lietuviškai pavadinti šią vietą, bet tai vieta į kurią buvo atplukdomi tradiciniu metodu sugauti tunai (la mattanza), ten išdarinėjami ir sukraunami į konservų skardines dėžutes pardavimui. Ekskursiją vedė senas tonnaros darbuotojas Peppe, kurio šnekos iki galo nesupratau, nes vis nuslysdavo į sicilietišką dialektą, bet jo užsidegęs kalbėjimas, o vėliau ir padainuotos cialoma (per tunų gaudynes dainuojamos dainos) įsiminė ilgam. Įdomu, bet liūdna tai, kad nuo 2007 m. Favignanoje tunai nebegaudomi, nes jų dabar salą pasiekia labai mažai, kadangi visi sugaunami dar Atlanto vandenyne japonų. Tad tonnara nebeveikia (ten dabar muziejus), buvę darbuotojai veda ekskursijas, o senąjį tunų gaudynių vadą, vadinamą rais, galima vos ne kasdien išvysti vienoje iš Favignanos kavinukių. Tad jei kada būsite Favignanoje, labai rekomenduojam užsukti į tonnarą.

Antica tonnara di Favignana

Tunų konservų skardinės

Na, o po intensyvių popiečių laudavo skanios vakarienės restoranėliuose. Išbandėme tris:
Ristorante Aegusa (via Garibaldi, 11) - jauki terasa, nuostabios aštuonkojo salotos ir spaghetti alla bottarga.
Trattoria La Bettola (via Nicotera, 47) - paprasta, šeimyninė trattoria, linksma aplinka, greiti padavėjai ir nuostabus maistas. Rekomenduojam.
Ristorante A 'Cialoma (Piazza Matrice, 33) - ši vieta, ko gero, mažiausiai patiko iš visų trijų. Patiekalai sugundė savo sudėtimi, tačiau patiekti į stalą labai nenustebino. Buvo skanu, bet tik tiek. Neblogas užkandžių stalas.

Aštuonkojo salotos Ristorante Aegusa

Na, o pabaigai spagečių su tunų ikrais (la bottarga) receptas. Šį patiekalą rasite, bene, kiekviename Favignanos restoranėlyje, o tuno ikrų visose tuno produktais prekiaujančiose parduotuvėlėse. Skonis maloniai sūrus, o patiekalas paprastas ir greitai pagaminamas.

Spagečiai su tunų ikrais, arba Spaghetti alla bottarga di tonno

2 valgytojams

200 g spagečių

40 g tarkuotų tunų ikrų

skiltelė česnako

šluotelė petražolių

juodųjų pipirų

alyvuogių aliejaus

Nuotrauka iš Ristorante Aegusa.

1. Pagal nurodymus ant pakelio išvirkite spagečius ne perdaug sūriame vandenyje.
2. Kol verda spagečiai, į įkaitintą aliejų keptuvėje įmeskite per pusę perpjautą česnako skiltelę ir pakaitinkite, kol česnakas vos vos paruduos, tuomet nukelkite keptuvę ir išimkite česnaką.
3. Spagečius išvirę al dente, nukoškite (truputėlį vandens, kuriame virė makaronai, palikite) ir supilkite į keptuvę.
4. Sudėkite sutarkuotus ikrus, smulkiai supjaustytas petražoles, užberkite juodųjų pipirų ir porą samtelių vandens, kuriame virė makaronai. Išmaišykite. Sudėkite spagečius į lėkštes, ant viršaus pabarstykite dar šiek tiek tuno ikrų ir petražolių.

Skanaus!

Šaltinis. Giallo Zafferano.



San Vito Lo Capo: jūra, smėlis, aitvarai ir kuskusas

Vis labiau mylim San Vito Lo Capo. Tai nedidukas poilsinis miestukas, apie 90 km nuo Palermo ir apie 40 km nuo Trapani. Truputėlį turistinis (daugiau gal mėgiamas pačių italų, nei užsieniečių, bent jau ne sezono piko metu), bet neįkyriai, ir per daug neišpuoselėtas. Tiesios gatvelės, kaskart dovanojančios kokią dar anksčiau neatrastą duonos kepyklėlę ar ledainę. Išsirikiavę balti, žemi, arabiško stoliaus nameliai. Fantastiškas, didžiulis smulkaus gelsvo smėlio pliažas. Krištolinis, turkio spalvos vanduo. Capo San Vito kalnas, už kurio kartais užkliuvęs kybo debesis ir už kurio slepiasi nuostabius panoraminius vaizdus dovanojantis gamtos rezervatas Rizerva dello Zingaro. Kaskart būdami Sicilijoje, ten užsukume - jei ne pailsėti keletą dienelių, tai bent suvalgyti nuostabiojo ir tik tose apylinkėse gaminamo žuvies kuskuso.

San Vitas dar garsus ir ten kasmet rugsėjo mėnesį vykstančiu kuskuso festivaliu, į kurį susirenka kuskusu garsėjančių šalių šefai. Šefai varžosi, kad pagamins skaniausią kuskusą, o turistai gali ragauti įvairiausius kuskuso patiekalus pagrindinėje gatvėje išsirikiavusiuose stenduose. Labai norėtume kada nors į San Vitą nukeliauti rugsėjį. O šį kartą pakliuvome į aitvarų festivalį, kuris irgi pradžiugino.

Jei kada keliausite į Siciliją ir sumanysite pasimėgauti saule ir jūros bangomis San Vite (o tai padaryti labai rekomenduojame), pateikiame keletą su maistu susijusių rekomendacijų. Restoranėlių neišbandėme labai daug, nes gan daug gaminome namuose, ir, ko gero, patys geriausi, dar liko neišbandyti (juos nusižiūrėjome kitam kartui), bet šį bei tą patarti galime. Taigi.

Restoranai

Sapori di Sicilia (Via Savoia, 3). Centrinės Via Savoia gatvės pradžioje įsikūręs restoranas. Iš pirmo žvilgsnio pasirodė gan turistinis, bet buvo rekomenduotas butą išnuomavusio šeimininko, tad užsukome. Turi lauko terasą, iš kurios matyti pliažas ir jūra. Rekomenduojame, jei norite skanaus maisto ir greito bei paslaugaus aptarnavimo. Labiausiai patiko skanauta midijų sriuba (Zuppa di cozze) ir įdarytas ant grotelių keptas kalmaras (Calamaro ripieno alla griglia). Kaip visada, puikus pasirinkimas šviežia, tą dieną sugauta žuvis. Tik, kaip visada, būkite atsargūs su žuvies svoriu ir jos kaina :) Ragautas žuvies kuskusas buvo neblogas.

Gna' Sara (Via Duca Degli Abruzzi, 8). Mūsų paskutinio vizito favoritas. Žuvies kuskusas puikus. Nuostabi citrinos aromato geltonuodegė su mėtų ir cukinijų padažu, Pakino pomidorėliais ir saldžiarūgščiais svogūnais (Filetti di ricciola al profumo di limone). Grįšime ir kitąkart.

Da Alfredo (Contrada Valanga, 3). San Vito pakrašty, agriturismo primenantis restoranėlis. Kai lankėmės, tą dieną buvome nutarę pietums ragauti tam kraštui būdingų busiate makaronų. Buvome pavaišinti duonos skrebučiu su skaniu džiovintų pomidorų užtepu, vėliau susiviliojome šeimininkų pasiūlytu antipasto della casa ir paskanavome tradiciniu busiata makaronų (su trapanietišku pesto padažu (alla Trapanese) ir midijų ir karališkųjų krevečių padažu). Puiku.

Nusižiūrėti ateičiai:
Corallo (Via G. Amico, 7) - labai jaukus kiemelis, nėra meniu, o paruošiamos dviejų rūšių vakarienės už nustatytą kainą iš tos dienos turimų produktų.
Tha'am (Via Duca degli Abruzzi, 32) - arabiško stiliaus interjeras, paslaptinga terasa, įvairių rūšių kuskusai, įdomios sriubos, ant grotelių kepta šviežia žuvis.
Casa del Cous Cous Sanvitese "Enzo Battaglia" (Via Principe Tommaso, 8) - kitą kartą kuskusą ragausim čia.
Pocho (Località Isulidda, MAKARI) - 4 km nuo San Vito Lo Capo centro nutolusi vietelė, pirmiausia pritrenkia savo panorama. Maistas pasirodė rafinuotas, išieškotas ir labai gailėjomės, kad tąkart nebuvome alkani. Kitą kartą būtinai važiuosim ten palydėti saulės ir paskanauti jų siūlomų patiekalų.

Ledainės

La Sirenetta (Via Savoia, 2). Ledainė su vaizdu į jūrą. Paragaukite jų firminio Caldofreddo (pasirinkti ledai, papuošti biskvito kepurėle ir užpilti karštu šokoladu). Taip pat, kaip ir bet kur kitur Sicilijoje, neturėtumėte prašauti nusipirkę migdolų, pistacijų ar citrininių ledų. O jei jums pavyks atvykti sezono metu - paragaukite jazminų ledų. Puikumėlis!



Ledainė ant kampo priešais bažnyčią. Ledų ir granitų gausybė ir puikus skonis. Dar - būnant Sicilijoj privalu paragauti ledų ne įprastame valflio indelyje, o bandelėje brioche. Iš pradžių baidžiaus daugybės kalorijų, bet galų gale neatsilaikiau pagundai :) Ten ragavom įvairių, labiausiai patiko cinamoniniai ir migdolų.

Žuvis

Šviežių žuvų ir jūros gėrybių (o taip pat ir jų produktų) galite įsigyti prie uosto esančioje žuvies parduotuvėje Pescheria Billeci. Arba netoli maisto parduotuvės SISA (Via Savoia) esančioje žuvies parduotuvytėje ant kampo (pavadinimo neprisimenam).

Šviežūs makaronai


A' Busiata (Via Farini, 10). Pasirinkimas nėra labai didelis, bet makaronai be galo skanūs. Išmėginkite vietinius makaronus busiate ir casarecce.

Tai tiek patarimų. Na, o namuose gamintų patiekalų receptėliai jau greitai bus čia... Iki. :)

Savaitgalis "Expogaste"

Praeitą savaitgalį praleidome nuostabioje tarptautinėje gastronomijos fiestoje, kuri kas ketverius metus vyksta Liuksemburge. Citrina jau iš anksto įspėjo: "Gerai pasikrauk fotoaparato bateriją ir pasiruošk patiems nuostabiausiams reginiams." Iš tiesų, akys raibo nuo gražiausiais meno kūriniais virtusių įvairiausių maisto produktų: dailiai išskobtų daržovių ir vaisių, iš ryžių ar kitokių grūdelių sudėliotų didžiausių paveikslų, šokoladinių, cukrinių ar druskinių skulptūrų, iš tešlos sulipdytų įvariausių istorijų herojų.  

Į penkias dienas trunkantį renginį susirinko apie 2500 virėjų iš įvairiausių šalių. Parodos metu vyko Pasaulio virėjų taurė 2010 (Villeroy & Boch - Culinary World Cup), kurioje varžėsi 45 nacionalinės, karinės, jaunimo ir regioninės virėjų komandos. Nacionalinės komandos pagal tam tikras griežtas taisykles turėjo pristatyti stalą tam tikra tema su šaltų patiekalų meniu ir vieną dieną gaminti karštus patiekalus, kurių galėjo paragauti parodos dalyviai (žinoma, ne už dyką :) ).  

Pirmąją parodos dieną mums labiausiai patiko Lenkijos, Šveicarijos ir Meksikos virėjų paruošti stalai. Lenkijos virėjai (žr. nuotraukas žemiau) pasirinko muzikos ir Šopeno temą ir labai skoningai viską pateikė.

Antrąją dieną užtikome ir lietuvių stalą. Lietuvai atstovavo virėjų komanda Gintarinis aljansas, kuri parodai paruošė štai ką: 

Buvo galima stebėti virtuvėje plušančius ir karštą vakarienę begaminančius virėjus. Juos buvo galima stebėti dirbančius už stiklo ir nutaikius progą pasilabinti. Nežinau, kaip jie jautėsi šitaip stebimi parodos lankytojų (galbūt kaip kokie zoologijos sodo žvėreliai :), o gal tiesiog taip įnirtingai įnikę į darbą nė neturėjo laiko galvoti, kas juos stebi :) ).

Dar vyko įvairūs kulinariniai renginukai ir pasirodymai. Pavyzdžiui, buvo galima pasisemti patirties ančių kepenėlių pašteto gaminime (iš pačios Ančių kepeneliu pašteto mokyklos (!) atvykusio mokytojo), stebėti someljė rungtis ar picos kepėjų iš Italijos pasirodymą.

Buvo galima paraugauti ir įvairiausių vynų, įsigyti profesionalių virtuvės įrankių ar susipažinti su maistą pristatančių įmonių produkcija. Bet, aišku, įdomiausia - tiesiog keliauti nuo vieno stalo prie kito ir grožėtis nuostabiais kulinarijos meno šedevrais.

 

Kas nuskynė auksą dar nežinome, turėtų būti paskelbta ketvirtadienį. Bet manau, kad tikrai laimėjo tie, kas apsilankė šioje parodoje :)

Iki. :)