2010 m. spalio 29 d., penktadienis

Medumi pateptų kriaušių ir imbiero kokteilis

Prieš išbėgant dirbti darbų greitas pusrytinis receptėlis. Sveikas, sezoniškas ir pažadinantis iš miegų. Skanaus ir gražaus penktadienio! :)


2 žmogeliams
Gaminimo trukmė: 15-20 min.

2 kriaušės
2 šaukštai medaus
2 apelsinai
imbiero gabalėlis

1. Kriaušes perpjaukyte perpus, išimkite sėklytes. Išdėliokite kepimo skardoje perpjautąja puse į viršų ir patepkite medumi. Kepkite apie 5-10 min., kol kriaušės kiek suminkštės, o medus susikaramelizuos.
2. Išspauskite apelsinų sultis. Jas supilkite į plaktuvą, suberkite smulkiai supjaustytą imbierą. Tuomet sudėkite karamelizuotas kriaušes ir išplakite.

Štai ir viskas.

2010 m. spalio 23 d., šeštadienis

Makaronai su midijomis ir pomidorais

Šiandien parduotuvėje sužvejojome dėžutę šviežių midijų iš Olandijos. Šiaip, midijomis itin garsūs belgai, tai jų tradicinis patiekalas, į kurį dar įeina ir keptos bulvytės fri (moules frites).  (Midijomis, žinoma, garsūs ir prancūzai bei olandai, bet man kažkaip šis patiekalas labiausiai asocijuojasi su belgais). Pamačiusi šį patiekalą visuomet mintimis nukeliauju į Belgijos pajūrį, kur Ostendėje pirmą kartą savo gyvenime suvalgiau visą (visą!) garuojantį puodą midijų. Man tai buvo oho koks pasiekimas, nes anksčiau kaip tikra lietuvaitė purčiausi bet kokių moliuskų (tikriausiai nesuklysiu sakydama, kad iki Liuksemburgo burnoj neturėjau jokios kriauklelės anei moliuskėlio). Citrinai gi visokie moliuskėliai ir jūros gyviai reikalingi kaip oras. Reikėtų pamatyti jo veidą, kai lankantis Sicilijoje turguje jis vėl išvysta slidųjį aštuonkojį, kalmarą ar kokių geldelių kalną (kada nors reikės nufotografuoti... Citrinos veidą... :) ).


Bulvyčių fri namuose negaminame, tad šiandien midijas gaminome su... :) makaronais (tikriausiai labai nustebinome, ane? ;) ). Taigi, štai ir receptėlis.

2 žmogeliams
Gaminimo trukmė: apie 30-40 min.

200 g ilgųjų makaronų (mes naudojome linguine)
2 kg šviežių midijų
4 pomidorai
šluotelė petražolių
2 skiltelės česnako
pusė svogūno
aitriosios paprikos (jei norisi aštriau)
pusė stiklinės balto sauso vyno
druskos, pipirų
alyvuogių aliejaus



1. Pirmiausia nuplaukite midijas ir išrinkite tas, kurios "išsižiojusios", nes "išsižiojusios" midijos yra negeros.
2. Giliame puode įkaitinkite alyvuogių aliejų ir lengvai apkepkite smulkiai supjaustytą svogūną, česnaką ir aitriąsias paprikas. Suberkite midijas, įpilkite vyno ir uždenkite puodą: vynas ims garuoti, o midijų kriauklelės - atsidarinėti. Kepkite apie dvi minutes, tuomet sudėkite kubeliais supjaustytus pomidorus, supjaustytas petražoles, pagardinkite druska ir pipirais. Troškinkite apie dešimt minučių (kol išvirs makaronai).
3. Pagal instrukcijas ant pakelio pasūdytame vandenyje išvirkite makaronus.



4. Išvirtus makaronus supilkite į midijų ir pomidorų padažą ir išmaišykite.

Patarimas. Jie turite kantrybės ir geranoriškumo :) prieš supildami makaronus midijas galite išlukštenti, tuomet bus patogiau (ir švariau) valgyti. Galite palikti keletą nelukštentų midijų patiekalo papuošimui.

Štai ir viskas. Skanių geldelių! :)


2010 m. spalio 22 d., penktadienis

Keistas receptėlis. Makaronai su kalafijorų padažu, arba Pasta cu brocculi riminati


Pasta cu brocculi riminati. Juokingas tas sicilietiškas pavadinimas, tiesa? Na, siciliečiams kalafijoras yra brokolis ir nieko čia nepadarysi. O kas tuomet jiems brokolis? Negi kalafijoras? Citrina sako, kad gal tas kalafijoras sunkiai tariasi, todėl jie visas į brokolius panašias daržoves vadina brokoliais.

Man šis makaronų receptėlis gan keistas - ir dėl pavadinimo, ir dėl razinų. Makaronai su razinomis? Keistoka. Bet paragavus - skanu. Įdomu. Ir truputį keista. :)


2 žmogeliams
Gaminimo trukmė: apie pusvalandį

200 g ilgųjų makaronų
400 g kalafijoro
1 svogūnas
1 skiltelė česnako
1 aliejuje konservuotas ančiuvis
20 g kedro riešutų
20 g razinų
2 šaukštai pomidoro koncentrato
druskos, pipirų
2 šaukštai alyvuogių aliejaus kepimui


1. Pirmiausia sūdytame vandenyje apvirkite į žiedelius supjaustytą kalafijorą (apie 5 min.). Nukoškite, tačiau vandens neišpilkite, nes jo prireiks padažui ir makaronams virti (taip makaronai jau virdami įgaus kalafijoro skonio).
2. Keptuvėje alyvuogių aliejuje apkepkite smulkiai supjaustytą svogūną, česnaką, ančiuvį, kedro riešutus ir razinas. Tuomet sudėkite apvirtus kalafijoro žiedelius, maišydami įpilkite pomidorų koncentrato ir padažą atskieskite vandeniu, kuriame virė kalafijorai. Pagardinkite druska ir pipirais. Troškinkite ant nestiprios ugnies apie 10 min.
3. Pagal instrukcijas sūdytame vandenyje išvirkite makaronus.
4. Išvirtus makaronus supilkite į verdamą padažą ir išmaišykite.

Šaltinis. La cucina tradizionale. I sapori di Sicilia.

Pastaba. Pagal tradicinį sicilietišką receptą pabaigoje vietoj parmigiano sūrio ant patiekalo užberiama keptuvėje lengvai apskrudintos duonos džiuvėsėlių, kurie vadinami vargingųjų sūriu (it. formaggio dei poveri). Galite išmėginti. Įdomu. (Ir keista) ;)

Skanaus ir gražaus (galbūt keisto) ateinančio savaitgalio! :)

2010 m. spalio 20 d., trečiadienis

Pikantiški keksiukai su moliūgais ir feta

Dar vienas moliūginis receptėlis, kurį išbandėme bedorodami savo didįjį moliūgą. Keksiukai, kaip ir rašo šio receptėlio autorė Martha, tikrai pikantiški ir turėtų patikti sūrumo, moliūgų ir fetos sūrio gerbėjams. 

O mūsų moliūgas jau baigėsi, keksiukai suvalgyti, kolegos pavaišinti... Jei jūsų šaldytuve dar slepiasi užsilikęs moliūgo gabalėlis, siūlome išmėginti :)


12 keksiukų
Gaminimo trukmė: apie 45 min.

2 puodeliai kubeliais supjaustyto moliūgo
2 šaukštai aliejaus
druskos ir pipirų
sauja smulkiai supjaustytų jaunų špinatų (mes neturėjom)
2 šaukštai smulkiai supjaustytų šviežių petražolių
3 šaukštai saulėgrąžų sėklų
¾ puodelio tarkuoto parmigiano sūrio
100 g kubeliais supjaustyto fetos sūrio
2 šaukštai grūdėtųjų garstyčių
2 kiaušiniai
¾ puodelio pieno
2 puodeliai miltų
4 šaukšteliai kepimo miltelių
1 šaukštas druskos
juodųjų pipirų pagardinimui


1. Orkaitę įkaitinkite iki 200C laipsnių karščio.
2. Supjaustytą moliūgą sudėkite į keptuvę, apšlakstykite aliejumi, pagardinkite druska ir pipirais. Apkepkite 10-15 min., kol moliūgas suminkštės.
3. Apkeptus moliūgo gabalėlius sudėkite į atskirą indą, šiek tiek atvėsinkite ir sudėkite špinatus, petražoles, saulėgrąžų sėklas, fetos sūrį ir garstyčias. Išmaišykite.
4. Atskirame inde išplakite kiaušinius ir pieną. Plakinį supilkite į moliūgų masę.
5. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir suberkite į paruoštą tešlą. Pagardinkite druska ir pipirais ir lengvai išmaišykite (bet ne per daug!).
6. Tešlą sudėkite į keksiukų formeles ir kepkite 200C laipsnių karščio orkaitėje 15-20 min.


2010 m. spalio 18 d., pirmadienis

Toskanietiškas vištos kepenėlių paštetas

Duonos skrebučiai su vištos kepenėlių paštetu - vienas pagrindinių toskanietiškų užkandžių. Jų rasite beveik visuose Toskanos restoranėliuose besislepiančius po pavadinimu "crostini ai fegatini". Arba, jei užsisakysite "crostini toscani" arba "crostini misti" gausite paragauti trijų rūšių duonos skrebučių - su pomidorų, grybų ir vištos kepenėlių užtepėlėmis.


Paštetas tepamas šiltas (čia pati geriausia šio patiekalo dalis!) ant paskrudintos bedruskės toskanietiškos duonos riekelės. Patys toskaniečiai duonos skrebutį dar kartais pamirko saldžiame vyne vin santo ir užtepa šio šiltutėlio pašteto.


Mums didžiausią ir skaniausią įspūdį paliko crostino ai fegatini, ragautas Florencijoje osterijoje "Dell'Agnolo". Jis buvo patiektas tik vienas, bet didžiulis, šviežutėlis, šiltutėlis. Dingo akimirksniu. :)

Gaivindami prisiminimus apie kelionę į Toskaną, gaminome ir mes šį paštetą. Man visų paštetų gaminimas visuomet asocijavosi su itin ilgu gaminimo procesu. Bet Citrina jį taip mikliai sumaišė, kad nespėjau nė mirktelėti ir ant lėkštės jau puikavosi gražutėliai duonos skrebučiai (šį kartą, deja, ne toskanietiškos) su šiltu paštetu. Rekomenduojame ir jums :)


Gaminimo trukmė: apie 45 min.

350 g šviežių vištos kepenėlių
1 svogūnas
1 aliejuje konservuotas ančiuvis
žiupsnis kaparėlių
pusė stiklinės balto sauso vyno
druskos, pipirų
pusė stiklinės daržovių sultinio
alyvuogių aliejaus kepimui

1. Pirmiausia išvalykite vištos kepenėles ir trumpam  pamerkite į vandenį ančiuvį (kad išeitų druska) bei išimkite iš jo kaulą.
2. Smulkiai supjaustytą svogūną lengvai apkepkite alyvuogių aliejuje. Sudėkite kepenėles, pagardinkite druska ir pipirais ir įpilkite pusę stiklinės balto vyno. Leiskite vynui išgaruoti. Troškinkite apie 15 min. ant vidutinio karščio ugnies. Tuomet nukelkite keptuvę nuo ugnies ir nukoškite kepenėles.
3. Į mikserį sudėkite pakeptas kepenėles, kaparėlius ir supjaustytą ančiuvį. Išplakite pasirinkę pirmą plakimo greitį.
4. Gautą masę vėl supilkite į keptuvę ir lengvai užvirinkite 10-15 min. po truputį supildami daržovių sultinio. Jei reikia, pagardinkite druska ir pipirais.
5. Paštetą tepkite dar šiltą ant paskrudintos baltos duonos riekės.



Skanaus ir gražios savaitės! :)

2010 m. spalio 15 d., penktadienis

Karamelizuotų moliūgų ir migdolų pyragas




Moliūgų karštligė atėjo ir į mūsų namus :) Prapjovėme savo didįjį obuolių šventėje įsigytą moliūgą, tad dabar beveik visos mūsų dienos papuoštos moliūgais. Ant stalo jau garavo trinta sriuba, rizotas, makaronai su moliūgų padažu ir štai šis pyragas. Dar savo eilės laukia moliūgų džemas, galbūt keksiukai ir galbūt Evelinos moliūginiai gnocchi. Ir tuomet moliūgas jau turėtų baigtis :)

Na, o štai ir pyrago receptėlis.

Gaminimo trukmė: 20-25 min.
Tešlos šaldymo trukmė: 45 min.
Kepimo trukmė: 45 min.
125 g sviesto
2 dideli arba 3 maži kiaušiniai
160 g miltų
11 g kepimo miltelių
120 g cukraus
100 g plokštelėmis supjaustytų migdolų
50 g maltų migdolų
300 g moliūgo
100 g cukraus pudros
pusė stiklinės vandens


1. Moliūgą supjaustykite kubeliais. Lengvai apskrudinkite migdolų plokšteles ir palikite vėsti.
2. Gilesnėje karštoje keptuvėje išmaišykite cukraus pudrą su vandeniu ir pakaitinkite iki užvirimo ribos. Tuomet sudėkite moliūgo gabalėlius ir maišydami kepkite maždaug 10 min. Nukelkite nuo ugnies ir palikite vėsti.
3. Ištrinkite kambario temperatūros sviestą su cukrumi. Įmuškite kiaušinius. Sudėkite pusę apskrudintų migdolų plokštelių ir maltus migdolus. Išmaišykite.
4. Atskirame inde išmaišykite miltus su kepimo milteliais. Sudėkite karamelizuotus moliūgo gabalėlius ir atsargiai palengva išmaišykite. Šią gautą masę sudėkite į paruoštą migdolų tešlą ir įdėkite į šaldytuvą 45 min.
5. Orkaitę įkaitinkite iki 210C laipsnių. Tešlą supilkite į paruoštą formą, ant viršaus užbarstykite likusią paskrudintų migdolų plokštelių dalį ir pašaukite į orkaitę. Po 5 min. karštį sumažinkite iki 180C laipsnių. Kepkite apie 45 min.

Skanaus! :)

2010 m. spalio 6 d., trečiadienis

Po Toskanos saule. Florencija


Nusišypsojo laimė tris savaites pabūti nuostabiojoje, muziejumi po atviru dangumo vadinamoje Florencijoje. Pirmiausia reikėjo mokytis. Bet kas gali būti nuostabiau nei mokytis toookioje vietoje?! Kai mokslus galima paįvairinti vaišinimusi paprastu, šviežiu, "neperkrautu" ir sveiku maistu bei kelionėmis po kalvotą, vynuogynais, alyvmedžiais ir saulėgrąžų laukais nusėtą Toskaną.

Vis galvojau, kaip būtų geriausia papasakoti visus savo įspūdžius. Kad būtų įdomu rašyti ir kad nebūtų nuobodu skaityti :) Aprašinėjant viską, ką aplankėme, ką pamatėme ir ko paragavome, gal būtų pernelyg nuobodu, tad nusprendžiau pirmiausia tiesiog išvardyti didžiausią įspūdį palikusias kulinarines vietas, o vėliau ir vienu kitu mus sužavėjusiu receptėliu pasidalinti.

Taigi, pirmiausia - gražioji Florencija.

Šv. Ambrozijaus turgus (Mercato di San Ambrogio). Pats smagiausias atradimas, ypač jame esanti tratorija "Da Rocco". Pastarojoje dažnai pietaudavome. Pietų pertrauka nebuvo labai ilga, o ten buvo galima pavalgyti greitai ir "kaip pas mamą". Kaip ir dera turguj aplinka ne atpalaiduojanti, o triukšminga ir šiek tiek "balaganinė". Klientai susėdę prie bendrų stalų, kainos nedidelės, aplinka paprasta ir draugiška. Ypač būdavo smagu stebėti, kaip greitai sukdavosi padavėjai, spėdami kiekvienam prašančiajam atnešti pageidajamo maisto, šliūkštelėti stiklinėn vyno, pajuokauti ir pašūkauti. Pačiame turguje galima įsigyti įvairiausių maisto produktų, gal net šiek tiek pigiau nei Centriniame turguje.



Centrinis turgus (Mercato Centrale). Kaip ir Šv. Ambrozijaus turgus, tai turgus po stogu. Dviejų aukštų (antrasis, kai mes lankėmės, buvo remontuojamas). Kaip turgus, labai tvarkingas. Galima įsigyti įvairiausių Toskanos maisto produktų nuo šernienos dešros ir Piencos avies sūrio iki įvairiausių vaisių, daržovių ir panforte - džiovintų vaisių bei riešutų pyrago. Gan mėgiamas turistų. Citrina rekomenduoja aplankyti Nerbone užkandinę ir paragauti visų akivaizdoje pagaminamo panino con lampredotto (sumuštinis su jaučio skrandžio gabalėliais).






Il Cantuccio di San Lorenzo, Via Sant'Antonio 23/r. Patys nuostabiausi Toskanos "kantučiai"! Grįžome dar du kartus. Galima stebėti, kaip gaminami šie sausainėliai, o draugiški pardavėjai prieš perkant pasiūlys paragauti ką tik iškeptų ir primins juos pamirkyti į vinsanto. Privaloma aplankyti!



Osteria Dell'Agnolo, Borgo S. Lorenzo, 24r. Ši vietelė pavergė mūsų širdis (ir liežuvius :) ) visais trimis užsakytais Toskanos tradiciniais patiekalais: duonos skrebučiu su vištos kepenėlių paštetu (receptas tuoj tuoj bus), Citrinos išsvajotuoju Bisteccha alla fiorentina ir mano išsirinktais (nelygiai supjaustytais :) ) makaronais su baravykais Maltagliati ai porcini. Veikia net nuo 1580 metų! Ir savo interneto svetainėje teigia esantis seniausias restoranas pasaulyje, kuriame Renesanso laikais rinkdavosi Leonardo da Vinci draugai kartu su įžymiu to laikotarpio rašytoju ir filosofu Michel de Montagne.




Olio e Convivium, Via Santo Spirito n. 4. Kiek prašmatnesnė vieta. Jauki ir elegantiška. Vietoje galima įsigyti duonos, dešrų, kumpių, sūrių ir kitų produktų. Restoranas organizuoja ir maisto gaminimo kursus bei vyno degustacijas. Kaip tyčia, tą vakarą nebuvau itin alkana, tai pasitenkinau užsisakytu toskanietiškų dešrų ir kumpių rinkiniu. Padavėjas paprašius mielai prie šio rinkinio atnešė ir šviežių figų bei puikiai parinko vyną. Įdomūs pasirodė stalo kaimynės užsakyti ravioliai su karveliena.

Picerija "Ciro and Sons" ("Antica pizzeria dell'arte"), Via del Giglio, 28r. Įžengus į šią piceriją kiek užgniaužia kvapą. Įsikūrusi vėlyvojo Renesanso metu pastatytame pastate, aukštomis lubomis, žavūs sietynai ir sienos, ištapytos gražiausiomis freskomis (Francesco Meucci darbai). Iš pradžių padvelkia prašmatnumu ir oficialumu, bet padavėjų apranga ir draugiškas nusiteikimas visus šiuos jausmus panaikina. Vienintelė picerija Florencijoje, kurioje kepamos neapolietiškos picos, pati picerija priklauso Neapolietiškų picų asociacijai, kurios nariai įsipareigoję laikytis tradicinių originalių neapolietiškos picos receptų. Rekomenduojame paragauti picą su vytintu kumpiu, mocarela, graižgarstėmis ir trumais (pavadinimo nebeprisimename).

Kavinės ir barai. Vienas mano mėgstamiausių dalykų Italijoje yra kavinukės-barai. Ten visuomet pilna gyvybės - rytais geriamas rytinis cappuccino su pyragėliu su kremu ar džemu, dienos metu greitai užbėgama maktelėti mažulyčio puodelio espresso (ir visas šis "užbėgimas" tetrunka daugiausia dvi minutes), pavakare prieš vakarienę ramiai gurkšnojami aperityviniai gėrimai. Šios kavinukės-barai dažnai būna įsikūrę senoviniuose pastatuose aukštomis lubomis, gražiomis vitrinomis, blizgančiais sietynais. Būtent tokios yra Florencijos Piazza della Reppublica įsikūrusios trys garsios ir be galo gražios kavinės-barai: Gilli (veikianti nuo 1733 m.), Giubbe Rosse ir Paszkowski. Užsukite ten bent puodeliui kavos ar aperityvui prieš vakarienę. Lauko terasoje už puodelį espresso sumokėsite 4 eurus, tačiau viduje prie baro - tik eurą ir dar galėsite stebėti vikriai besisukinėjančius ir kavą ruošiančius barmenus :) Prie aperityvinio gėrimo gausite įvairių užkandėlių. Dar viena graži senovinė kavinė - "Scudieri" Katedros aikštėje.


Ledainės. Kadangi (vėlgi, kaip tyčia!) buvau susigavusi peršalimą, ledus degustavo tik Citrina. Rekomeduojame senovinę ledainę gatvėje via de' Servi (pavadinimą pamiršome, bet ji toje gatvėje vienintelė) ir via de' Neri įsikūrusią "Perche no?".

Kol kas tiek. Šiek tiek daugiau gerų vietelių pasakojime apie Chianti regioną šiek tiek vėliau :)


2010 m. spalio 4 d., pirmadienis

Sekmadieninis obuoliavimas ir obuolių pyragas su graikiškais riešutais


Kasmet rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje savaitgaliais, esant geram orui, beveik visas Liuksemburgas suguža į šalia miesto įsikūrusius Steinselio obelynus. Ten galima iki soties prisiragauti įvairiausių rūšių obuolių arba jų prisiskinti ir susimokėjus parsivežti į namus. Be obuolių galima dar nuo šalia augančių riešutmečių prisirašyti graikiškų riešutų (nemokamai :) ), o atvažiavusieji rugsėjo vidurio savaitgalį - prisiskinti mėlynųjų slyvų.




Čia pat greta spaudžiamos šviežios obuolių sultys, kepamos obuolių spurgos, pardavinėjami moliūgai ir visokie produktai iš obuolių ir slyvų. Vyksta tikra rudens gėrybių puota!

Šį sekmadienį ir mes tradiciškai įsiruošėme obuoliauti. Iš pradžių prisiriešutavom, nes riešutai tiesiog bumpsėjo nuo medžių ant mašinos stogo. O paskiau ėjom obuoliauti. Šiemet, keista, obelaitės buvo apytuštės (palyginti su kitais metais) - nežinia, ar obuoliai jau išskinti buvo, ar šiaip mažiau obuolingi metai. Vėliau tradiciškai pasilepinome obuolių spurgomis ir išgėrėm šviežiai spaustų obuolių sulčių.


O kai grįžom namo, nesusilaikiau neiškepus obuolių pyrago :) Labai patiko Saulėtos virtuvės įrašas apie obuolių pyragus. Tikra tiesa, kad daugelis mūsų tikriausiai savo kulinarinę karjerą pradedame būtent nuo obuolių pyrago - to paprastučio, nesudėtingo, bet labai skanaus. Vėliau ieškome kitų atradimų. Maniškis atradimas, kurį kartas nuo karto išbandau, štai šis obuolių pyragas su graikiškais riešutais. Radau ji kažkada seniai kažkokiam moteriškam žurnale ir, kadangi sekmadieninis mūsų laimikis ir buvo obuoliai ir graikiški riešutai, nutariau jį prisiminti.



Gaminimo trukmė: 45 min.

Tešlai:
1,5 stiklinės miltų
1 stiklinė cukraus
2 šaukšteliai kepimo miltelių
žiupsnelis druskos
50 g sviesto
1 kiaušinis
100 ml pieno
2 obuoliai

Pyrago viršui:
3 šaukštai rudojo cukraus
1 šaukštas cinamono
50 g sviesto
sauja graikiškų riešutų


1. Pirmiausia ištripinkite visą sviestą (ir skirtą tešlai, ir pyrago viršui).
2. Sumaišykite visus sausus ingredientus: miltus, cukrų, kepimo miltelius ir druską. Supilkite pusę ištirpinto sviesto, įmuškite kiaušinį, supilkite pieną ir gerai išmaišykite.
3. Nulupkite ir skiltelėmis supjaustykite obuolius. Sudėkite juos į tešlą ir išmaišykite. Tešlą sukrėskite į paruoštą formą.
4. Dubenyje išmaišykite rudajį cukrų ir cinamoną. Pyrago viršų pabarstykite graikiškais riešutais, užberkite cukrų ir cinamoną bei pašlakstykite ištirpintu sviestu.
5. Pašaukite į iki 200C laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepkite apie pusvalandį.

Skanaus ir gražios savaitės visiems! :)

2010 m. spalio 1 d., penktadienis

Mėsos kukuliai saldžiarūgščiame padaže, arba Polpette in agrodolce

Tinklaraštį buvo apgaubusi lengvutė tyla, nes visą šį laiką palaimingai mėgavomės Toskanos saule :) Buvo be galo, be galo gerai, bet apie tai šiek tiek vėliau, nes reikia sustyguoti visus įspūdžius ir mintis.


Šį kartą apie mėsos kukulius. Juos prisiminti privertė 52 skanių savaičių paskelbta maltinukų savaitė ir prisiminimas apie lygiai prieš metus su dviem italų kalbos kursuose sutiktais draugais Taorminoje gamintą vakarienę. Vakarienė būtent ir buvo - mėsos kukuliai saldžiarūgščiame padaže. Man jų gaminimas paliko labai mielą prisiminimą - gal todėl, kad kompanija buvo labai smagi, bet, žinoma, ir todėl, kad pats patiekalas, gaminamas rytinėje Sicilijos salos dalyje, įdomus ir tikrai neprastas. Vyrišką kompanijos narį mokėme, kaip reikia smulkinti petražoles, o mes, dvi moteraitės, mikliai voliojome rutuliukus tarp delnų ir šaukšteliu ragavome burbuliuojantį saldžiai rūgštų padažą.

Tuomet gaminimo procesas atrodė taip:



Jei pavyko suvilioti šiuo patiekalėliu, rašau jums jo receptą.

3-4 žmogeliams
Gaminimo trukmė: apie pusvalandį

Kukuliams:
500 g jautienos ir kiaulienos faršo
šluotelė petražolių, smulkiai supjaustyti
2 šaukštai su kaupu tarkuoto parmigiano sūrio
1 kiaušinis
piene išmirkytos baltos duonos
česnako skiltelė, smulkiai supjaustyti
druskos, pipirų
alyvuogių aliejaus kepimui

Padažui:
1 vidutinio dydžio raudonasis svogūnas
sauja aluvuogių, be kauliukų, supjaustytų
šaukštas kaparėlių
stiklinė pomidorų padažo
šluotelės saliero lapų, smulkiai supjaustyti
pusė stiklinės vyno acto
2 šaukštai cukraus

1. Pirmiausia paruoškite mėsos kukulius: į mėsos faršą įmuškite kiaušinį, sudėkite smulkiai supjaustytą česnako skiltelę, petražoles, parmigiano sūrį, piene išmirkytą baltą duoną, pagardinkite druska ir pipirais. Viską išminkykite ir delnuose suvoliokite mažus rutuliukus.
2. Keptuvėje įkaitinkite alyvuogių aliejų ir lengvai, iš visų pusių apkepkite mėsos rutuliukus. Iškeptus išimkite ir padėkite į šalį.
3. Padažo paruošimui reikės gilesnio puodo. Į jį įpilkite šiek tiek alyvuogių aliejaus ir pakaitinkite. Sudėkite supjaustytus svogūnus ir apkepkite,  kol suminkštės. Tuomet suberkite supjaustytas alyvuoges, kaparėlius. Pamaišykite. Supilkite pomidorų padažą, suberkite supjaustytus salierų lapus. Išmaišykite. Supilkite vyno actą ir įberkite du šaukštus cukraus. Gerai išmaišykite ir keletą minučių pakaitinkite.
4. Pabaigoje sudėkite į paruoštą padažą iškeptus mėsos kukulius ir pakaitinkite dar apie 5 min.
5. Patiekite karštus su šviežių daržovių salotomis.




Skanaus ir šilto rudeniško savaitgalio! :)