2010 m. gruodžio 5 d., sekmadienis

Naminiai gnocchiai su gorgonzolos sūrio ir šalavijų padažu

Na, ir pas mus atkeliavo žiema. Su sniegu, šaltuku, kalėdiškai pasipuošusiomis gatvėmis ir vitrinomis, raudonomis praeivių nosytėmis ir... keletu peršalimo virusėlių. Paskutinės savaitės be galo darbingos, tad grįžus namo nebelieka jėgų kažką gaminti ar kepti...ar fotografuoti.... Šiomis dienomis virtuvėje sukinėjasi tik Citrina, o aš, išsitiesusi ant sofkutės, tik mirksiu kiek prasikaltusiomis blakstienomis ir šypsausi dėkinga, palaiminga šypsena :)

Su už lango krentančiu sniegu kur buvus, kur nebuvus pasibeldė ir kalėdinė nuotaika. Ir kur ji nepasibels, jei be krentančio sniego dar ir visi maisto tinklaraščiai tik ir skelbia visokius viliojančius kalėdinių kepinėlių receptėlius. Jau dabar nebežinau, ką ir išsirinkti pagaminti: ar Jurgos gyvybingus elniukus, ar Astos vieną iš daugybės silkučių ar spanguolių ir cinamono pyragą, ar Jurgitos imbierinius žmogučius... Ech, galėtų tas pasirinkimas būti kiek mažesnis, būtų paprasčiau... :) Na, bet nuslūgus darbams, gal atsiras laiko ir bent dalį šių receptėlių išmėginti.

Na, o kad ir mūsų tinklaraštis labai neatsiliktų nuo kalėdinio šurmulio, traukiu iš archyvų vieną receptėlį, kuris toks baltas kaip ir atėjusi žiemužė (na, čia jau reikėjo kažkaip pasistengti pritempti). Kažin, ar gnocchiai (njokiai :) ) labai kalėdinis patiekalas, bet reikia kažkaip suktis iš padėties :) Kažkada (na, gal ir ne taip jau labai seniai) juos gaminome. Procesas ėjosi gan sėkmingai, bet baigėsi gan skausmingai - taip brūžavome peiliu, kad subrūžavome stalą. Tada buvo kiek apmaudu, dabar ima juokas: et, vistiek to stalo dienelės jau suskaičiuotos, o šios nesėkmės rezultatas - įsigyta nauja didžiulė pjaustymo-gaminimo lenta, valio :)


Be to, kad gnocchiai yra naminiai (o tai yra savaime nuostabus dalykas), dar vienas šio recepto nuostabus dalykas yra padažas. Jis mano vienas mėgstamiausių. Ir tinka ne tik su gnocchiais, bet ir su visokiais makaronais (geriausiai - trumpais). Taigi, jei jau susiviliojote, štai jums receptėlis.


4 valgytojams

Naminiams gnocchiams:
300 g miltų
1 kg bulvių
1 kiaušinis
druskos

Padažui:
150 g gorgonzolos sūrio
300 g grietinėlės
6 šviežaus šalavijo lapeliai ir dar keletas papuošimui
druskos, pipirų



1. Pasūdytame vandenyje išvirkite nuplautas bulves su lupenomis ir jas nulupkite (kaip lupti karštą bulvę, parodyta aukščiau esančiame paveikslėlyje). Nuluptas šiltas bulves sutrinkite, kad neliktų nemalonių gumulėlių.
2. Ant stalo suberkite miltus, sudėkite sutrintas bulves, įberkite žiupsnelį druskos ir išminkykite. Suformuokite duobutę ir į ją įmuškite kiaušinį. Gerai išminkykite, kad tešloje neliktų gumulėlių.
3. Iš išminkytos tešlos atpjaukite mažą gabalėlį ir delnais suvoliokite 2-3 cm juostelę. Tuomet juostelę supjaustykite nedideliais 1 cm pločio gabalėliais ir dėliokite juos ant paruošto miltais pabarstyto padėklo. Pjaustyti galima po vieną juostelę arba, suvoliojus jų keletą ir išdėliojus viena kitos, visas iš karto. Kad gnocchiai nesuliptų, prieš dėliodami juos ant padėklo, dar lengvai apvoliokite miltuose. Supjaustytus gnocchius galite palikti tokius, kokie yra, t. y. lygius, arba, jei turite kantrybės, galite šakutės pagalba juos papuošti įspaustomis juostelėmis. Gaminimo procesas gan juokingai angliškai su itališku akcentu pademonstruotas štai čia.
4. Kai gnochiai jau paruošti ir laukia, kuomet galėsime juos išvirti, užkaiskite vandenį jiems virti ir pradėkite gaminti padažą.



5. Padažas gaminamas labai paprastai. Į įkaitintą keptuvę supilikite grietinėlę, suberkite gabalėliais supjaustytą gorgonzolos sūrį ir ant nedidelės ugnies palengva maišydami jį ištirpdykite. Pagardinkite truputėliu druskos, pipirų ir šalavijo lapeliais.
6. Pasūdytame vandenyje išvirkite gnocchius, tai turėtų užtrukti vos keletą minučių, kol jie iškils į paviršių. Išvirusius nukoškite ir supilkite į keptuvę su padažu, išmaišykite ir patiekite papuošdami keliais šalavijo lapeliais.

Štai ir viskas. Skanaus ir gražios ateinančios snieguotos savaitės! :)

2010 m. lapkričio 25 d., ketvirtadienis

Savaitgalis "Expogaste"

Praeitą savaitgalį praleidome nuostabioje tarptautinėje gastronomijos fiestoje, kuri kas ketverius metus vyksta Liuksemburge. Citrina jau iš anksto įspėjo: "Gerai pasikrauk fotoaparato bateriją ir pasiruošk patiems nuostabiausiams reginiams." Iš tiesų, akys raibo nuo gražiausiais meno kūriniais virtusių įvairiausių maisto produktų: dailiai išskobtų daržovių ir vaisių, iš ryžių ar kitokių grūdelių sudėliotų didžiausių paveikslų, šokoladinių, cukrinių ar druskinių skulptūrų, iš tešlos sulipdytų įvariausių istorijų herojų.  



Į penkias dienas trunkantį renginį susirinko apie 2500 virėjų iš įvairiausių šalių. Parodos metu vyko Pasaulio virėjų taurė 2010 (Villeroy & Boch - Culinary World Cup), kurioje varžėsi 45 nacionalinės, karinės, jaunimo ir regioninės virėjų komandos. Nacionalinės komandos pagal tam tikras griežtas taisykles turėjo pristatyti stalą tam tikra tema su šaltų patiekalų meniu ir vieną dieną gaminti karštus patiekalus, kurių galėjo paragauti parodos dalyviai (žinoma, ne už dyką :) ).  



Pirmąją parodos dieną mums labiausiai patiko Lenkijos, Šveicarijos ir Meksikos virėjų paruošti stalai. Lenkijos virėjai (žr. nuotraukas žemiau) pasirinko muzikos ir Šopeno temą ir labai skoningai viską pateikė.








Antrąją dieną užtikome ir lietuvių stalą. Lietuvai atstovavo virėjų komanda Gintarinis aljansas, kuri parodai paruošė štai ką: 




Buvo galima stebėti virtuvėje plušančius ir karštą vakarienę begaminančius virėjus. Juos buvo galima stebėti dirbančius už stiklo ir nutaikius progą pasilabinti. Nežinau, kaip jie jautėsi šitaip stebimi parodos lankytojų (galbūt kaip kokie zoologijos sodo žvėreliai :), o gal tiesiog taip įnirtingai įnikę į darbą nė neturėjo laiko galvoti, kas juos stebi :) ).


Dar vyko įvairūs kulinariniai renginukai ir pasirodymai. Pavyzdžiui, buvo galima pasisemti patirties ančių kepenėlių pašteto gaminime (iš pačios Ančių kepeneliu pašteto mokyklos (!) atvykusio mokytojo), stebėti someljė rungtis ar picos kepėjų iš Italijos pasirodymą.


Buvo galima paraugauti ir įvairiausių vynų, įsigyti profesionalių virtuvės įrankių ar susipažinti su maistą pristatančių įmonių produkcija. Bet, aišku, įdomiausia - tiesiog keliauti nuo vieno stalo prie kito ir grožėtis nuostabiais kulinarijos meno šedevrais.



 


Kas nuskynė auksą dar nežinome, turėtų būti paskelbta ketvirtadienį. Bet manau, kad tikrai laimėjo tie, kas apsilankė šioje parodoje :)

Iki. :)


2010 m. lapkričio 21 d., sekmadienis

Pūkinis sūrio ir sotusis šokolado suflė

Ketvirtadienį mūsų namai skaniai kvepėjo sūriu, o sekmadienį - šokoladu. Išbandėme klasikinius sūrio ir šokolado suflė. Bandymas visai pavyko, patiko ir, manau, ekspermentuosime toliau. Abu suflė puikiai iškilo, tik šokoladinis ištraukus iš orkaitės kiek pabliuško. Sūrio gavosi purus, lengvutis, o šokolado - kiek sunkesnis ir sotesnis. Pirmąjį galite valgyti kaip vakarienės patiekalą arba pirmąjį karštą patiekaliuką, o antrasis - puikiai tiks desertui. Mes kepėme mažuose 11 cm skersmens indeliuose. Galima kepti didesniame inde, tačiau atitinkamai pakoreguokite ingredientų kiekius.


Sūrio suflė

Gaminimo trukmė: apie 50 min.
4 indukai


25 g miltų
25 g sviesto
250 ml pieno
80 g tarkuoto Beaufort sūrio (galite naudoti ir kitokį savo mėgstamą sūrį, pvz. Ementalį ar pan.)
arba (kaip gaminome mes) 20 g tarkuoto Parmigiano ir 60 g Beaufort sūrio, supjaustyto kubeliais
2 tryniai
3 baltymai
muskato riešuto
druskos, pipirų
truputėlis sviesto ir miltų indeliams ištepti



1. Įkaitinkite orkaitę iki 200C laipsnių.
2. Puodelyje ištirpinkite sviestą, sudėkite miltus ir gerai išmaišykite.
3. Po truputį supilkite pieną ir maišykite tol, kol neliks gumulėlių. Pagardinkite druska, pipirais, įtarkuokite truputėlį muskato riešuto. Pavirkite ant nekarštos ugnies keletą minučių.
4. Sudėkite sutarkuotą sūrį ir palikite atvėsti keletą minučių. (Arba: sudėkite tarkuotą parmigiano sūrį ir kubeliais supjaustytą Beaufort sūrį - pagaminę pagal šį variantą, iškeptame suflė rasite skanių ištirpusio sūrio gabalėlių.) Sudėkite kiaušinių trynius ir gerai išmaišykite.
5. Su elektriniu plaktuvu iki standžių putų išplakite baltymus. Palengva sumaišykite juos su paruošta sūrio mase. Maišykite labai lengvai, kad baltymai išlaikytų savo formą, nes būtent jie iškildins suflė.
6. Indelius ištepkite sviestu ir miltais. Sudėkite į juos paruoštą tešlą ir kepkite orkaitėje apie 25 min.
7. Patiekite vos ištraukus iš orkaitės.


Šokolado suflė


 
Gaminimo trukmė: apie 45 min.
3 indukai

110 g juodojo šokolado
20 g sviesto
2 tryniai
3 baltymai
50 g cukraus pudros
truputėlis sviesto ir cukraus indeliams ištepti
kakavos pabarstymui


1. Įkaitinkite orkaitę iki 200C laipsnių.
2. Į vandenį pamerktame indelyje ištripdykite šokoladą. Sudėkite sviestą ir išmaišykite. Sudėkite kiaušinių trynius ir gerai išmaišykite.
3. Su elektriniu plaktuvu iki standžių putų išplakite baltymus ir po truputį plakant sudėkite cukraus pudrą. Palengva baltymus įmaišykite į paruoštą šokolado masę. Maišykite labai lengvai, kad baltymai išlaikytų savo formą, nes būtent jie iškildins suflė.
4. Indelius ištepkite sviestu ir cukrumi. Sudėkite paruoštą tešlą ir kepkite orkaitėje apie 25 min.
5. Iškeptus suflė apibarstykite kakava ir iš karto patiekite.

Patarimas. Prieš plakdami baltymus įberkite mažytį žiupsnelį druskos. Druska padės plakant sustandinti baltymus.

Skanaus ir gražios ateinančios savaitės:)

 
Abu receptai pagal žurnalą "Saveurs" Nr.179, 2010 m. lapkričio mėn.

2010 m. lapkričio 14 d., sekmadienis

Makaronai su avinžirniais, arba Pasta e ceci

Pasta e ceci yra tiesiog ideali sriuba šaltiems rudens vakarams. Soti, karšta, o jei dar nepagailėsite pagardinti pipirais ar aitriąją paprika, bus dar ir aštri. O to labiausiai ir norisi grįžus namo po rudeninės darganos.

Ši sriuba - tai Romos patiekalas. Nors gaminamas ir kituose Italijos regionuose. Ir yra daugybė jos gaminimo variantų. Mes gaminame dviem būdais - su trintuvu arba be trintuvo. Pastarąjį variantą pritaikome dažniau, nes juk dažnai nesinori traukti iš spintelės trintuvo, jo "murzinti" ir norisi patiekalą pagaminti kuo greičiau. Tad jūsų dėmesiui ir galbūt skrandžiui :) - du pasta e ceci variantai.


+


=



4 valgytojams
225 g trumpų makaronų (mes naudojome ditaloni rigati)
250 g avinžirnių
alyvuogių aliejaus kepimui
pusė svogūno
skiltelė česnako
1 morka
1 saliero kotas
1 pomidoras
400 ml daržovių sultinio
50 g kubeliais supjaustytos šoninės (jei norite, kad sriuba būtų "stipresnė", jei ne - nebūtina)
šluotelė šviežio ar žiupsnis džiovinto rozmarino
druskos, pipirų

1. Svarbiausia dalis, aktuali abiems variantams - nepamirškite iš vakaro užmerkti avinžirnių, kad gerai išbrinktų :) Viename šaltinyje paskaitėme, kad į vandenį galima įdėti šiek tiek sodos, kad avižirniai taptų minkštesni.
2. Pasūdytame vandenyje ant nedidelės ugnies išvirkite avižirnius tol, kol taps minkšti. Nukoškite, bet vandens neišpilkite.
3. Paruoškite sultinį: vandenyje, kuriame virė avinžirniai, ištirpinkite daržovių sultinio kubelius. Prireikus, įpilkite dar vandens, kad gautumėte 400 g skysčio.
4. Giliame puode alyvuogių aliejuje apkepkite svogūną, česnaką, kubeliais supjaustytą morką, griežinėliais supjaustytą saliero kotą, kubeliais supjaustytą šoninę (jei nuspręsite, kad jos reikia) ir kubeliais supjaustytą pomidorą. (Jei norisi aštriau - įdėkite aitriosios paprikos).

Jei norite gaminti be trintuvo:
5. Sudėkite visus išvirtus avinžirnius. Po truputį supilkite daržovių sultinį. Pagardinkite druska, pipirais, įmeskite rozmarino. Virkite apie 15 min.
Jei norite gaminti su trintuvu:
5. Sudėkite pusę virtų avižirnių.  Po truputį supilkite daržovių sultinį. Likusią pusę avinžirnių sutrinkite elektriniu trintuvu. Supilkite masę į verdamą daržovių mišinį, pagardinkite druska, pipirais, įmeskite rozmarino. Virkite apie 15 min.

6. Atskirai pagal instrukcijas išvirkite makaronus ir įmaišykite juos į verdamą sriubą.  

Štai ir ant jūsų stalo jau garuoja karštutėlė sriuba :)

Skanaus ir gražios ateinančios savaitės! :)

2010 m. lapkričio 9 d., antradienis

Šokoladinis pyragas su kriaušėmis


Ant mūsų namų stalo labai dažnai garuoja pyragai, iškepti pagal receptus iš Martine Lizambard knygos "Le moule à cake: 50 Recettes gourmandes". Knygą įsigijau nelabai įdomiai - viename supermarkete, labiausiai suviliota, prisipažinsiu, gražios pakuotės ir pridėtos silikoninės formelės su mediniu šaukštu. Ir paskui kaip džiaugiausi! Pusė knygelės skirta sūriems pyragams, o pusė - saldiems, visi jie kepami specialiose pailgose formose. O surašyti pyragų receptai tokie viliojantys, kad norisi juos visus išbandyti. Na, beveik pusę jau ir būsim išbandę, o šiame tinklaraštyje jau paskelbti bent keturi: braškių ir bazilikų pyragas, abrikosų ir levandų pyragas, karamelizuotų moliūgų ir migdolų pyragas, špinatų ir kedrų riešutų pyragas... Na va, mūsų tinklaraštis netyčia tapo šios knygos reklamuotoju, bet geram daiktui (geram receptui :) ) gero žodžio negaila.

Taigi, ir šį kartą dar vienas šios puikios knygos pyrago receptas. Pyragas ne itin fotogeniškas, bet baisiai baaaisiai skanus. Ne per saldus, skaniai šokoladinis ir gaivus nuo kriaušių. Keptas ne kartą ir visų ragavusių išliaupsintas. Skelbiame. :)



Tešlos maišymo trukmė: 20 min.
Tešlos šaldymo trukmė: 45 min.
Kepimo trukmė: 50 min.


2 kietų didelių kriaušių
140 g sviesto
2 dideli arba 3 maži kiaušiniai
40 g kakavos
40 g juodojo šokolado ( 70 proc. kakavos)
160 g miltų
11 g kepimo miltelių
170 g cukraus


1. Kriaušes nulupkite ir supjaustykite kubeliais. Ištirpinkite šokoladą.
2. Ištrinkite kambario temperatūros sviestą su cukrumi. Įmuškite kiaušinius. Išmaišykite. Supilkite ištirpintą šokoladą ir išmaišykite.
3. Atskirame inde sumaišykite miltus, kakavą ir kepimo miltelius. Suberkite kubeliais supjaustytas kriaušes ir viską sumaišykite. Tuomet viską sudėkite į šokolado masę, išmaišykite ir padėkite į šaldytuvą 45 min.
4. Orkaitę įkaitinkite iki 210C laipsnių karščio. Pašaldytą tešlą supilkite į kepimo formą ir kepkite apie 5 min. Tuomet karštį smažinkite iki 180C laipsnių ir kepkite dar 45 min. Jei pyrago viršus paruduos pirma laiko, uždenkite jį folijos lapu. 
5. Skanaus ir saldaus! :)

Adaptuota pagal Martine Lizambard knygą "Le moule à cake: 50 Recettes gourmandes".

2010 m. lapkričio 5 d., penktadienis

Irisiniai batonėliai su riešutais

Keturkampiai batonėliai dideliems smaližiams. Receptas akiratin papuolė per Facebooke Kulinarijos studijos įdėtą nuorodą. Batonėliai gavosi kiek kietoki, trapūs (kaip matyti iš nuotraukų :) ) ir labai saldūs. Man asmeniškai kiek per saldoki, bet su becukre arbata ar kava labai neblogai. Ir dar smagūs tuo, kad labai greitai pagaminami. Taigi:



Gaminimo trukmė: 40 min.

Pagrindui:
puodelis miltų
3/4 puodelio rudojo cukraus
pusė puodelio šalto sviesto, supjaustyto kubeliais

Viršui:
1 kiaušinis
1 puodelis rudojo cukraus
1 arbatinis šaukštelis vanilės ekstrakto
1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių
1 puodelis kokoso drožlių
pusė puodelio smulkintų mėgiamų riešutų

1. Pirmiausia pagaminkite pagrindą: sumaišykite miltus su ruduoju cukrumi, sudėkite kubeliais supjaustytą sviestą ir jį įminkykite pirštais į miltus su cukrumi. Gaunasi trupininė tešla, kurią suspausdami delnais sudėkite į paruoštą formą (geriausiai kvadratinę ar stačiakampę). Tešla turėtų būti sulipusi, ne trupininė. Pašaukite į 180C laipsnių karščio orkaitę ir kepkite 8-10 min., kol tešla paruduos. Tuomet ištraukite ir trumpai atvėsinkite.
2. Kol kepa pagrindas, paruoškite viršutinį sluoksnį. Į indą įmuškite kiaušinį, suberkite puodelį rudojo cukraus, įdėkite vanilės akstrakto ir kepimo miltelius. Išmaišykite. Tuomet suberkite kokoso drožles ir mėgiamus riešutus (mes naudojome graikiškus). Išmaišykite. Supilkite ant atvėsusio pagrindo ir vėl pašaukite į orkaitę 12-15 min. Atvėsinkite ir dailiai  (jei pavyks :) ) supjaustykite kvadratėliais.

Skanaus! :)

Šaltinis: Taste of home.


2010 m. spalio 29 d., penktadienis

Medumi pateptų kriaušių ir imbiero kokteilis

Prieš išbėgant dirbti darbų greitas pusrytinis receptėlis. Sveikas, sezoniškas ir pažadinantis iš miegų. Skanaus ir gražaus penktadienio! :)


2 žmogeliams
Gaminimo trukmė: 15-20 min.

2 kriaušės
2 šaukštai medaus
2 apelsinai
imbiero gabalėlis

1. Kriaušes perpjaukyte perpus, išimkite sėklytes. Išdėliokite kepimo skardoje perpjautąja puse į viršų ir patepkite medumi. Kepkite apie 5-10 min., kol kriaušės kiek suminkštės, o medus susikaramelizuos.
2. Išspauskite apelsinų sultis. Jas supilkite į plaktuvą, suberkite smulkiai supjaustytą imbierą. Tuomet sudėkite karamelizuotas kriaušes ir išplakite.

Štai ir viskas.

2010 m. spalio 23 d., šeštadienis

Makaronai su midijomis ir pomidorais

Šiandien parduotuvėje sužvejojome dėžutę šviežių midijų iš Olandijos. Šiaip, midijomis itin garsūs belgai, tai jų tradicinis patiekalas, į kurį dar įeina ir keptos bulvytės fri (moules frites).  (Midijomis, žinoma, garsūs ir prancūzai bei olandai, bet man kažkaip šis patiekalas labiausiai asocijuojasi su belgais). Pamačiusi šį patiekalą visuomet mintimis nukeliauju į Belgijos pajūrį, kur Ostendėje pirmą kartą savo gyvenime suvalgiau visą (visą!) garuojantį puodą midijų. Man tai buvo oho koks pasiekimas, nes anksčiau kaip tikra lietuvaitė purčiausi bet kokių moliuskų (tikriausiai nesuklysiu sakydama, kad iki Liuksemburgo burnoj neturėjau jokios kriauklelės anei moliuskėlio). Citrinai gi visokie moliuskėliai ir jūros gyviai reikalingi kaip oras. Reikėtų pamatyti jo veidą, kai lankantis Sicilijoje turguje jis vėl išvysta slidųjį aštuonkojį, kalmarą ar kokių geldelių kalną (kada nors reikės nufotografuoti... Citrinos veidą... :) ).


Bulvyčių fri namuose negaminame, tad šiandien midijas gaminome su... :) makaronais (tikriausiai labai nustebinome, ane? ;) ). Taigi, štai ir receptėlis.

2 žmogeliams
Gaminimo trukmė: apie 30-40 min.

200 g ilgųjų makaronų (mes naudojome linguine)
2 kg šviežių midijų
4 pomidorai
šluotelė petražolių
2 skiltelės česnako
pusė svogūno
aitriosios paprikos (jei norisi aštriau)
pusė stiklinės balto sauso vyno
druskos, pipirų
alyvuogių aliejaus



1. Pirmiausia nuplaukite midijas ir išrinkite tas, kurios "išsižiojusios", nes "išsižiojusios" midijos yra negeros.
2. Giliame puode įkaitinkite alyvuogių aliejų ir lengvai apkepkite smulkiai supjaustytą svogūną, česnaką ir aitriąsias paprikas. Suberkite midijas, įpilkite vyno ir uždenkite puodą: vynas ims garuoti, o midijų kriauklelės - atsidarinėti. Kepkite apie dvi minutes, tuomet sudėkite kubeliais supjaustytus pomidorus, supjaustytas petražoles, pagardinkite druska ir pipirais. Troškinkite apie dešimt minučių (kol išvirs makaronai).
3. Pagal instrukcijas ant pakelio pasūdytame vandenyje išvirkite makaronus.



4. Išvirtus makaronus supilkite į midijų ir pomidorų padažą ir išmaišykite.

Patarimas. Jie turite kantrybės ir geranoriškumo :) prieš supildami makaronus midijas galite išlukštenti, tuomet bus patogiau (ir švariau) valgyti. Galite palikti keletą nelukštentų midijų patiekalo papuošimui.

Štai ir viskas. Skanių geldelių! :)


2010 m. spalio 22 d., penktadienis

Keistas receptėlis. Makaronai su kalafijorų padažu, arba Pasta cu brocculi riminati


Pasta cu brocculi riminati. Juokingas tas sicilietiškas pavadinimas, tiesa? Na, siciliečiams kalafijoras yra brokolis ir nieko čia nepadarysi. O kas tuomet jiems brokolis? Negi kalafijoras? Citrina sako, kad gal tas kalafijoras sunkiai tariasi, todėl jie visas į brokolius panašias daržoves vadina brokoliais.

Man šis makaronų receptėlis gan keistas - ir dėl pavadinimo, ir dėl razinų. Makaronai su razinomis? Keistoka. Bet paragavus - skanu. Įdomu. Ir truputį keista. :)


2 žmogeliams
Gaminimo trukmė: apie pusvalandį

200 g ilgųjų makaronų
400 g kalafijoro
1 svogūnas
1 skiltelė česnako
1 aliejuje konservuotas ančiuvis
20 g kedro riešutų
20 g razinų
2 šaukštai pomidoro koncentrato
druskos, pipirų
2 šaukštai alyvuogių aliejaus kepimui


1. Pirmiausia sūdytame vandenyje apvirkite į žiedelius supjaustytą kalafijorą (apie 5 min.). Nukoškite, tačiau vandens neišpilkite, nes jo prireiks padažui ir makaronams virti (taip makaronai jau virdami įgaus kalafijoro skonio).
2. Keptuvėje alyvuogių aliejuje apkepkite smulkiai supjaustytą svogūną, česnaką, ančiuvį, kedro riešutus ir razinas. Tuomet sudėkite apvirtus kalafijoro žiedelius, maišydami įpilkite pomidorų koncentrato ir padažą atskieskite vandeniu, kuriame virė kalafijorai. Pagardinkite druska ir pipirais. Troškinkite ant nestiprios ugnies apie 10 min.
3. Pagal instrukcijas sūdytame vandenyje išvirkite makaronus.
4. Išvirtus makaronus supilkite į verdamą padažą ir išmaišykite.

Šaltinis. La cucina tradizionale. I sapori di Sicilia.

Pastaba. Pagal tradicinį sicilietišką receptą pabaigoje vietoj parmigiano sūrio ant patiekalo užberiama keptuvėje lengvai apskrudintos duonos džiuvėsėlių, kurie vadinami vargingųjų sūriu (it. formaggio dei poveri). Galite išmėginti. Įdomu. (Ir keista) ;)

Skanaus ir gražaus (galbūt keisto) ateinančio savaitgalio! :)

2010 m. spalio 20 d., trečiadienis

Pikantiški keksiukai su moliūgais ir feta

Dar vienas moliūginis receptėlis, kurį išbandėme bedorodami savo didįjį moliūgą. Keksiukai, kaip ir rašo šio receptėlio autorė Martha, tikrai pikantiški ir turėtų patikti sūrumo, moliūgų ir fetos sūrio gerbėjams. 

O mūsų moliūgas jau baigėsi, keksiukai suvalgyti, kolegos pavaišinti... Jei jūsų šaldytuve dar slepiasi užsilikęs moliūgo gabalėlis, siūlome išmėginti :)


12 keksiukų
Gaminimo trukmė: apie 45 min.

2 puodeliai kubeliais supjaustyto moliūgo
2 šaukštai aliejaus
druskos ir pipirų
sauja smulkiai supjaustytų jaunų špinatų (mes neturėjom)
2 šaukštai smulkiai supjaustytų šviežių petražolių
3 šaukštai saulėgrąžų sėklų
¾ puodelio tarkuoto parmigiano sūrio
100 g kubeliais supjaustyto fetos sūrio
2 šaukštai grūdėtųjų garstyčių
2 kiaušiniai
¾ puodelio pieno
2 puodeliai miltų
4 šaukšteliai kepimo miltelių
1 šaukštas druskos
juodųjų pipirų pagardinimui


1. Orkaitę įkaitinkite iki 200C laipsnių karščio.
2. Supjaustytą moliūgą sudėkite į keptuvę, apšlakstykite aliejumi, pagardinkite druska ir pipirais. Apkepkite 10-15 min., kol moliūgas suminkštės.
3. Apkeptus moliūgo gabalėlius sudėkite į atskirą indą, šiek tiek atvėsinkite ir sudėkite špinatus, petražoles, saulėgrąžų sėklas, fetos sūrį ir garstyčias. Išmaišykite.
4. Atskirame inde išplakite kiaušinius ir pieną. Plakinį supilkite į moliūgų masę.
5. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir suberkite į paruoštą tešlą. Pagardinkite druska ir pipirais ir lengvai išmaišykite (bet ne per daug!).
6. Tešlą sudėkite į keksiukų formeles ir kepkite 200C laipsnių karščio orkaitėje 15-20 min.


2010 m. spalio 18 d., pirmadienis

Toskanietiškas vištos kepenėlių paštetas

Duonos skrebučiai su vištos kepenėlių paštetu - vienas pagrindinių toskanietiškų užkandžių. Jų rasite beveik visuose Toskanos restoranėliuose besislepiančius po pavadinimu "crostini ai fegatini". Arba, jei užsisakysite "crostini toscani" arba "crostini misti" gausite paragauti trijų rūšių duonos skrebučių - su pomidorų, grybų ir vištos kepenėlių užtepėlėmis.


Paštetas tepamas šiltas (čia pati geriausia šio patiekalo dalis!) ant paskrudintos bedruskės toskanietiškos duonos riekelės. Patys toskaniečiai duonos skrebutį dar kartais pamirko saldžiame vyne vin santo ir užtepa šio šiltutėlio pašteto.


Mums didžiausią ir skaniausią įspūdį paliko crostino ai fegatini, ragautas Florencijoje osterijoje "Dell'Agnolo". Jis buvo patiektas tik vienas, bet didžiulis, šviežutėlis, šiltutėlis. Dingo akimirksniu. :)

Gaivindami prisiminimus apie kelionę į Toskaną, gaminome ir mes šį paštetą. Man visų paštetų gaminimas visuomet asocijavosi su itin ilgu gaminimo procesu. Bet Citrina jį taip mikliai sumaišė, kad nespėjau nė mirktelėti ir ant lėkštės jau puikavosi gražutėliai duonos skrebučiai (šį kartą, deja, ne toskanietiškos) su šiltu paštetu. Rekomenduojame ir jums :)


Gaminimo trukmė: apie 45 min.

350 g šviežių vištos kepenėlių
1 svogūnas
1 aliejuje konservuotas ančiuvis
žiupsnis kaparėlių
pusė stiklinės balto sauso vyno
druskos, pipirų
pusė stiklinės daržovių sultinio
alyvuogių aliejaus kepimui

1. Pirmiausia išvalykite vištos kepenėles ir trumpam  pamerkite į vandenį ančiuvį (kad išeitų druska) bei išimkite iš jo kaulą.
2. Smulkiai supjaustytą svogūną lengvai apkepkite alyvuogių aliejuje. Sudėkite kepenėles, pagardinkite druska ir pipirais ir įpilkite pusę stiklinės balto vyno. Leiskite vynui išgaruoti. Troškinkite apie 15 min. ant vidutinio karščio ugnies. Tuomet nukelkite keptuvę nuo ugnies ir nukoškite kepenėles.
3. Į mikserį sudėkite pakeptas kepenėles, kaparėlius ir supjaustytą ančiuvį. Išplakite pasirinkę pirmą plakimo greitį.
4. Gautą masę vėl supilkite į keptuvę ir lengvai užvirinkite 10-15 min. po truputį supildami daržovių sultinio. Jei reikia, pagardinkite druska ir pipirais.
5. Paštetą tepkite dar šiltą ant paskrudintos baltos duonos riekės.



Skanaus ir gražios savaitės! :)

2010 m. spalio 15 d., penktadienis

Karamelizuotų moliūgų ir migdolų pyragas




Moliūgų karštligė atėjo ir į mūsų namus :) Prapjovėme savo didįjį obuolių šventėje įsigytą moliūgą, tad dabar beveik visos mūsų dienos papuoštos moliūgais. Ant stalo jau garavo trinta sriuba, rizotas, makaronai su moliūgų padažu ir štai šis pyragas. Dar savo eilės laukia moliūgų džemas, galbūt keksiukai ir galbūt Evelinos moliūginiai gnocchi. Ir tuomet moliūgas jau turėtų baigtis :)

Na, o štai ir pyrago receptėlis.

Gaminimo trukmė: 20-25 min.
Tešlos šaldymo trukmė: 45 min.
Kepimo trukmė: 45 min.
125 g sviesto
2 dideli arba 3 maži kiaušiniai
160 g miltų
11 g kepimo miltelių
120 g cukraus
100 g plokštelėmis supjaustytų migdolų
50 g maltų migdolų
300 g moliūgo
100 g cukraus pudros
pusė stiklinės vandens


1. Moliūgą supjaustykite kubeliais. Lengvai apskrudinkite migdolų plokšteles ir palikite vėsti.
2. Gilesnėje karštoje keptuvėje išmaišykite cukraus pudrą su vandeniu ir pakaitinkite iki užvirimo ribos. Tuomet sudėkite moliūgo gabalėlius ir maišydami kepkite maždaug 10 min. Nukelkite nuo ugnies ir palikite vėsti.
3. Ištrinkite kambario temperatūros sviestą su cukrumi. Įmuškite kiaušinius. Sudėkite pusę apskrudintų migdolų plokštelių ir maltus migdolus. Išmaišykite.
4. Atskirame inde išmaišykite miltus su kepimo milteliais. Sudėkite karamelizuotus moliūgo gabalėlius ir atsargiai palengva išmaišykite. Šią gautą masę sudėkite į paruoštą migdolų tešlą ir įdėkite į šaldytuvą 45 min.
5. Orkaitę įkaitinkite iki 210C laipsnių. Tešlą supilkite į paruoštą formą, ant viršaus užbarstykite likusią paskrudintų migdolų plokštelių dalį ir pašaukite į orkaitę. Po 5 min. karštį sumažinkite iki 180C laipsnių. Kepkite apie 45 min.

Skanaus! :)

2010 m. spalio 6 d., trečiadienis

Po Toskanos saule. Florencija


Nusišypsojo laimė tris savaites pabūti nuostabiojoje, muziejumi po atviru dangumo vadinamoje Florencijoje. Pirmiausia reikėjo mokytis. Bet kas gali būti nuostabiau nei mokytis toookioje vietoje?! Kai mokslus galima paįvairinti vaišinimusi paprastu, šviežiu, "neperkrautu" ir sveiku maistu bei kelionėmis po kalvotą, vynuogynais, alyvmedžiais ir saulėgrąžų laukais nusėtą Toskaną.

Vis galvojau, kaip būtų geriausia papasakoti visus savo įspūdžius. Kad būtų įdomu rašyti ir kad nebūtų nuobodu skaityti :) Aprašinėjant viską, ką aplankėme, ką pamatėme ir ko paragavome, gal būtų pernelyg nuobodu, tad nusprendžiau pirmiausia tiesiog išvardyti didžiausią įspūdį palikusias kulinarines vietas, o vėliau ir vienu kitu mus sužavėjusiu receptėliu pasidalinti.

Taigi, pirmiausia - gražioji Florencija.

Šv. Ambrozijaus turgus (Mercato di San Ambrogio). Pats smagiausias atradimas, ypač jame esanti tratorija "Da Rocco". Pastarojoje dažnai pietaudavome. Pietų pertrauka nebuvo labai ilga, o ten buvo galima pavalgyti greitai ir "kaip pas mamą". Kaip ir dera turguj aplinka ne atpalaiduojanti, o triukšminga ir šiek tiek "balaganinė". Klientai susėdę prie bendrų stalų, kainos nedidelės, aplinka paprasta ir draugiška. Ypač būdavo smagu stebėti, kaip greitai sukdavosi padavėjai, spėdami kiekvienam prašančiajam atnešti pageidajamo maisto, šliūkštelėti stiklinėn vyno, pajuokauti ir pašūkauti. Pačiame turguje galima įsigyti įvairiausių maisto produktų, gal net šiek tiek pigiau nei Centriniame turguje.



Centrinis turgus (Mercato Centrale). Kaip ir Šv. Ambrozijaus turgus, tai turgus po stogu. Dviejų aukštų (antrasis, kai mes lankėmės, buvo remontuojamas). Kaip turgus, labai tvarkingas. Galima įsigyti įvairiausių Toskanos maisto produktų nuo šernienos dešros ir Piencos avies sūrio iki įvairiausių vaisių, daržovių ir panforte - džiovintų vaisių bei riešutų pyrago. Gan mėgiamas turistų. Citrina rekomenduoja aplankyti Nerbone užkandinę ir paragauti visų akivaizdoje pagaminamo panino con lampredotto (sumuštinis su jaučio skrandžio gabalėliais).






Il Cantuccio di San Lorenzo, Via Sant'Antonio 23/r. Patys nuostabiausi Toskanos "kantučiai"! Grįžome dar du kartus. Galima stebėti, kaip gaminami šie sausainėliai, o draugiški pardavėjai prieš perkant pasiūlys paragauti ką tik iškeptų ir primins juos pamirkyti į vinsanto. Privaloma aplankyti!



Osteria Dell'Agnolo, Borgo S. Lorenzo, 24r. Ši vietelė pavergė mūsų širdis (ir liežuvius :) ) visais trimis užsakytais Toskanos tradiciniais patiekalais: duonos skrebučiu su vištos kepenėlių paštetu (receptas tuoj tuoj bus), Citrinos išsvajotuoju Bisteccha alla fiorentina ir mano išsirinktais (nelygiai supjaustytais :) ) makaronais su baravykais Maltagliati ai porcini. Veikia net nuo 1580 metų! Ir savo interneto svetainėje teigia esantis seniausias restoranas pasaulyje, kuriame Renesanso laikais rinkdavosi Leonardo da Vinci draugai kartu su įžymiu to laikotarpio rašytoju ir filosofu Michel de Montagne.




Olio e Convivium, Via Santo Spirito n. 4. Kiek prašmatnesnė vieta. Jauki ir elegantiška. Vietoje galima įsigyti duonos, dešrų, kumpių, sūrių ir kitų produktų. Restoranas organizuoja ir maisto gaminimo kursus bei vyno degustacijas. Kaip tyčia, tą vakarą nebuvau itin alkana, tai pasitenkinau užsisakytu toskanietiškų dešrų ir kumpių rinkiniu. Padavėjas paprašius mielai prie šio rinkinio atnešė ir šviežių figų bei puikiai parinko vyną. Įdomūs pasirodė stalo kaimynės užsakyti ravioliai su karveliena.

Picerija "Ciro and Sons" ("Antica pizzeria dell'arte"), Via del Giglio, 28r. Įžengus į šią piceriją kiek užgniaužia kvapą. Įsikūrusi vėlyvojo Renesanso metu pastatytame pastate, aukštomis lubomis, žavūs sietynai ir sienos, ištapytos gražiausiomis freskomis (Francesco Meucci darbai). Iš pradžių padvelkia prašmatnumu ir oficialumu, bet padavėjų apranga ir draugiškas nusiteikimas visus šiuos jausmus panaikina. Vienintelė picerija Florencijoje, kurioje kepamos neapolietiškos picos, pati picerija priklauso Neapolietiškų picų asociacijai, kurios nariai įsipareigoję laikytis tradicinių originalių neapolietiškos picos receptų. Rekomenduojame paragauti picą su vytintu kumpiu, mocarela, graižgarstėmis ir trumais (pavadinimo nebeprisimename).

Kavinės ir barai. Vienas mano mėgstamiausių dalykų Italijoje yra kavinukės-barai. Ten visuomet pilna gyvybės - rytais geriamas rytinis cappuccino su pyragėliu su kremu ar džemu, dienos metu greitai užbėgama maktelėti mažulyčio puodelio espresso (ir visas šis "užbėgimas" tetrunka daugiausia dvi minutes), pavakare prieš vakarienę ramiai gurkšnojami aperityviniai gėrimai. Šios kavinukės-barai dažnai būna įsikūrę senoviniuose pastatuose aukštomis lubomis, gražiomis vitrinomis, blizgančiais sietynais. Būtent tokios yra Florencijos Piazza della Reppublica įsikūrusios trys garsios ir be galo gražios kavinės-barai: Gilli (veikianti nuo 1733 m.), Giubbe Rosse ir Paszkowski. Užsukite ten bent puodeliui kavos ar aperityvui prieš vakarienę. Lauko terasoje už puodelį espresso sumokėsite 4 eurus, tačiau viduje prie baro - tik eurą ir dar galėsite stebėti vikriai besisukinėjančius ir kavą ruošiančius barmenus :) Prie aperityvinio gėrimo gausite įvairių užkandėlių. Dar viena graži senovinė kavinė - "Scudieri" Katedros aikštėje.


Ledainės. Kadangi (vėlgi, kaip tyčia!) buvau susigavusi peršalimą, ledus degustavo tik Citrina. Rekomeduojame senovinę ledainę gatvėje via de' Servi (pavadinimą pamiršome, bet ji toje gatvėje vienintelė) ir via de' Neri įsikūrusią "Perche no?".

Kol kas tiek. Šiek tiek daugiau gerų vietelių pasakojime apie Chianti regioną šiek tiek vėliau :)